Prisijungę piliečiai
    Atgal

    Atgal Toliau 2014 m. Prezidento rinkimai

    Lietuva 2.0 , 2014 m. vasario 17 d.
    Politika
    Neaktualus

    Problema

    2014 m. Prezidento rinkimams užsiregistravo 19 pretendentų būti kandidatais, 8 iš jų pavyko surinkti po 20 000 juos palaikančių piliečių parašų.

    Šiuo metu VRK tikrina pretendentų parašus, vos tik paaiškėjus galutiniam kandidatų sąrašui, kviesime Lietuva 2.0 bendruomenės narius pareikšti nuomonę apie kandidatus ir išsirinkti Prezidentą 2.0.

    Palaikančiųjų skaičius: 4

    Kodėl nebeaktualus?

    Rinkimų pirmasis turas baigėsi, antrame susirungs D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis.

    Sprendimai
    Pasiūlymo nr. / Pavadinimas Autorius Sprendimą palaiko
    3. Dalia Grybauskaitė

    Lietuvos politikė, diplomatė, buvusi LR ministrė ir viceministrė, Europos Sąjungos komisarė, 2009 m. gegužės 17d. išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente.

    Išsilavinimas

    Baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, 1983 m. – Leningrado A. Ždanovo universitete politinės ekonomijos studijas, Maskvoje apgynė mokslų daktarės laipsnį (1988 m.). Laipsnis Lietuvoje nostrifikuotas į socialinių mokslų (ekonomikos krypties) daktarės laipsnį. 1991 m. Džordžtauno (Vašingtonas) universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute baigė specialią programą vadovams.

    Moka lietuvių, anglų, rusų, lenkų, prancūzų kalbas.[2]

    Veikla

    1975–1976 m. LTSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektorė,1976–1983 m. Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkė, laborantė, nuo1983 m. Lietuvos TSR mokslų akademijos atsakingoji sekretorė, 1983-84 m.- Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, 1985–1990 m. birželio mėn. – Politinės ekonomijos katedros dėstytoja. 1990–1991 m. Ekonomikos institutomokslinė sekretorė, LRV programų vadovė (1991 m.).

    1991–1993 m. LR tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė, 1993–1994 m. LR užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, (PHARE ir G–24) Pagalbos Lietuvai koordinavimo komisijos pirmininkė, Laisvosios prekybos sutarties su ES derybų vadovė, 1994–1995 m. LR misijos prie ES nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, vyriausiojo LR derybininko dėl Europos sutarties pavaduotoja, LR Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje, 1996–1999 m. LR ambasados JAV įgaliotoji ministrė[3].

    1999–2000 m. LR finansų viceministrė, 2000–2001 m. LR užsienio reikalų viceministrė, 2001–2004 m. LR finansų ministrė (1999–2000 m. vyriausioji derybininkė LR derybose su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku, 2001–2004 m. Nacionalinės pagalbos koordinatorė), LR derybų su ES delegacijos vadovo pavaduotoja (2000 m.), 2000–2001 m. LR URM viceministrė.

    Nuo 2004 m. Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą[4].

    Remiantis 2009 m. vasario 5-8 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos rezultatais, aplenkė kelerius metus iš eilės pirmavusį prezidentą Valdą Adamkų (visuomenės pasitikėjimas Grybauskaite išaugo nuo 21,1 % iki 26 %)[5].

    1. Naglis Puteikis
    6. Bronis Ropė

    Lietuvos ir Ignalinos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Viešosios politikos, savivaldos ir regioninės plėtros specialistas. Ilgametis Ignalinos rajono meras ir vienas iš Lietuvos savivaldybių asociacijos lyderių.

    ...

    Biografija

    1970 m. baigęs Dūkšto vidurinės mokyklos 8 klases įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą. 1974 m. baigęs ši technikumą įgijo automatikos ir telemechanikos specialybę.

    1974 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakultetą. 1979 m. įgijo mašinų gamybos technologijos metalo pjovimo įrankių ir staklių technologo specialybę.

    1976 - 1978 m. buvo išrinktas fakulteto profsąjungos pirmininku, 1977 m. tarptautinio studentų statybos būrio "Belvederis" vadu.

    1978 m. dirbo tarptautiniame studentų statybos būryje Vokietijoje.

    1979 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įsigijo mašinų gamybos inžinieriaus specialybę.

    1979 m. Vilniaus kuro aparatūros gamyklos technologas, nuo 1980 m. Dūkšto kuro aparatūros remonto gamyklos technologu, 1985–1990 m. tos pačios gamyklos vyriausias inžinierius.

    1980 m. persikėlė gyventi į Dūkštą ir dirbo Dūkšto kuro aparatūros remonto gamyklą inžinieriumi technologu. 1985 m. paskirtas vyriausiuoju inžinieriumi.

    Politinė patirtis

    ​Iš eilės tris kadencijas buvo renkamas Dūkšto miesto tarybos deputatu. 1990 – 1995 m. Ignalinos rajono tarybos deputatas, 1995 – 1997 m., 1997 – 2000 m., 2000 – 2003 m., 2003 – 2007 m., 2007 – 2011 m. ir nuo 2011 m. Ignalinos rajono savivaldybės tarybosnarys. [1]

    1990 m. paskirtas Ignalinos rajono savivaldybės valdytojo pavaduotoju - Ekonomikos ir finansų skyriaus vedėju. 1992 m. paskirtas Ignalinos rajono valdytoju, 1995 m., kadencijai pasibaigus, išrinktas Ignalinos rajono meru. Vėliau 1997, 2000, 2003, 2007 ir 2011 m. rinktas Ignalinos rajono savivaldybės meru.

    Išrinktas 1997 – 2000 metais Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pavaduotoju, 2000 – 2003 metais Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu. Nuo 2003 metų išrinktas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pavaduotoju, nuo 2007 m. valdybos nariu. Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžios kongreso Lietuvos delegacijos sekretorius.

    2001 m. išrinktas Lietuvos krepšinio A lygos (LKAL) prezidentu.

    2002 m. paskirtas Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros tarybos pirmininku.

    Politinės pažiūros

    Nuo 2004 metų yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys (ankstesnis partijos pavadinimas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga). Nuo 2005 – 2009 metų partijos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2009 pirmininko pirmasis pavaduotojas ir partijos valdybos pirmininkas. Savo viešuose pasisakymuose, publikacijose atstovauja nuosaikios centro-kairės idėjas, gilinasi į savivaldos problematiką. [2]

     

    Daugiau
    9. Rinkimuose dalyvauti neketinu
    2. Valdemaras Tomaševskis

    Inžinierius, Lietuvos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos atstovas Europos Parlamente.

    ...

    Biografija

    1972–1975 m. mokėsi Vilniaus 36–ojoje vidurinėje mokykloje, 1983 m. baigė Vilniaus 11–ąją vidurinę mokyklą. 1983 m. įstojo į Vilniaus inžinerinio statybos instituto Mechanikos fakultetą. 1984–1986 m. tarnavo kariuomenėje Rusijos Murmansko srityje.1990 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.

    1992–1996 m. Seimo Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos sekretoriato darbuotojas,1997–1999 m. Vilniaus rajono savivaldybės sekretorius.

    1993 m. visuomeninės organizacijos „Lietuvos lenkų sąjunga“ Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas. 1994 m. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įkūrimo iniciatyvinės grupės koordinatorius ir šios organizacijos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Nuo 1999 m. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas.

    1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ir valdybos narys. Nuo 2000 m. balandžio mėn. iki 2000 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras. 2000–2004 m. Seimo narys. 2001 m. kovo 10 d. – rugpjūčio 3 d. Seimo Jungtinės Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnas. 2003 m. ir 2007 išrinktas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu, bet abu kartus mandato atsisakė. 2004–2008 m. Seimo narys.

    2009 m. Europos Parlamento rinkimuose, įrašytas pirmuoju numeriu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąraše. Už šią partiją balsavus 8,42 % rinkėjų išrinktas į Europos Parlamentą. 2011 m. su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, mandato atsisakė.

    Daugiau
    4. Artūras Paulauskas

    Teisininkas, buvęs LR generalinis prokuroras, politinis veikėjas, buvęs LR Seimo pirmininkas, l. e. LR Prezidento pareigas, buvęs LR aplinkos ministras. Darbo partijos kandidatas

    ...

     

    Biografija

    1971 m. Artūras Paulauskas baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą, vėliau Vilniaus universiteto Vilniaus universiteto Teisės fakultete baigė vienpakopes teisės studijas.

    Baigęs studijas pradėjo dirbti tardytoju Kaišiadoryse, o po kelerių metų paskirtas Kaišiadorių prokuroro pavaduotoju, vėliau – Varėnos prokuroru. 1988 m. gegužę A. Paulauskas pradėjo eiti LKP CK administracinių organų instruktoriaus pareigas, o tų pačių metų gruodį perėjo į LKP CK valstybinio teisinio skyriaus instruktoriaus pareigas. Galiausiai jam buvo patikėtos generalinio prokuroro pavaduotojo pareigos.

    Atkuriant valstybę, 1990 m. A. Paulauskui patikėtas atkurtos Lietuvos generalinio prokuroro postas. Dar veikiant TSRS generalinei prokuratūrai Lietuvoje, vyko principinė kova, siekiant Lietuvos savarankiškos generalinės prokuratūros pripažinimo, o vėliau laukė sunkus ir reikalaujantis kantrybės darbas.

    Nuo 1995 m. A. Paulauskas pradėjo eiti LR generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas, nuo 2008 m. vasario 1 d. iki gruodžio 10 d. LR aplinkos ministras.

    Dalyvavo 2008 m. Seimo rinkimuose, tačiau nesėkmingai.

    2011 m. gegužės mėn. 26 d. išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą.

    Nuo 2012 m. LR Seimo Darbo partijos frakcijos narys, užima Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.

    Politinė karjera

    Į Lietuvos politiką A. Paulauskas atėjo prieš 1997 m. prezidento rinkimus. Po 1997 metų prezidento rinkimų, tik puse procento rinkėjų balsų atsilikęs nuo pagrindinio varžovo Valdo Adamkaus, politikas tapo vienas iš politinės organizacijos „Naujoji sąjunga“ įkūrėjų.

    1998 m. balandžio 25 d. įvyko steigiamasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas, kuriame A. Paulauskas išrinktas šios sąjungos pirmininku.

    2000 m. Naujosios sąjungos (socialliberalai) Seimo rinkimuose laimėjus 19.6 % balsų, Artūras Paulauskas pirmajame VIII Seimo posėdyje (2000 m. spalio 19 d). išrinktas Seimo Pirmininku.

    2004 metų balandį, nušalinus Prezidentą R. Paksą, A. Paulauskas paskirtas Laikinuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu. Prezidentu išrinkus Valdą Adamkų grįžo į Seimo pirmininko pareigas.

    2006 metų balandžio 11 d. Seime inicijuotas nepasitikėjimas Artūru Paulausku, po kurio jis nušalintas iš Seimo pirmininko posto. Per opozicijos inicijuotą slaptą balsavimą jo nušalinimui iš parlamento vadovo pareigų pritarė 94 parlamentarai, prieš balsavo 11, du balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Naujosios sąjungos nariai nebalsavo.

    Daugiau
    5. Zigmantas Balčytis

    Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Europos Parlamento narys

    ...

    Biografija

    1960–1968 m. mokėsi Žemaitkiemio aštuonmetėje, 1968–1971 m. Šilutės 1-oje vidurinėje mokykloje. 1971–1976 m. Vilniaus universiteto Finansų ir apskaitos fakultete studijavo ekonominės kibernetikos specialybę, įgijo ekonomisto matematiko kvalifikaciją.

    Politinė veikla

    1995 m. kovo-gegužės mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2000–2004 m., 2004–2008 m. ir 2008–2009 m. LR Seimo narys. [1] Algirdo Brazausko ir Gedimino Kirkilo Vyriausybėse – 2001–2005 m. LR susisiekimo ministras, 2005–2007 m. LR finansų ministras. 2006 m. birželio-liepos mėn. laikinai ėjo LR ministro pirmininko pareigas. [2] Nuo 2009 m. liepos mėn. Europos Parlamentonarys, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys. [3]

    Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, nuo 2001 m. LSDP Vilniaus skyriaus narys, nuo 2005 m. LSDP pirmininko pavaduotojas, 2008–2009 m. LSDP frakcijos Seime seniūnas.

    Daugiau
    7. Artūras Zuokas

    Vilniaus miesto meras

    Atšaukti
    Prisijunkite, jeigu norite komentuoti
    Argumentai
    • 1 Palaiko
    • 3 Neutralūs
    • 0 Kritikuoja
    • 0 Siūlo
    Irmantas Dinapas palaiko :
    Sutinku su jumis pone Stasy, bet deja lietuvos žmonėms teks rinktis iš to ka turime, o ir lietuvos valdymo forma, deja pusiau prezidentinė taip kad prezidentas ne perdaugiausia ką ir gali.
    1. 2014-02-17 19:21
    Stasys Paulauskas: Aš už balvonus (nieko doro nesiūlančius) nebalsuosiu.
    1.1 2014-02-17 19:36
    Gal kas nors gali pasidalinti nuorodomis į taip vadinamų kandidatų į prezidentus (išskyrus J.E. Respublikos Prezidentę) reakciją į Rusijos agresiją prieš Ukrainą?
    6. 2014-03-03 08:32
    Donatas Šimelis: Pabandysiu parankioti :) Tomaševskis va įžvelgia antilenkiškas ir antisemitines revoliucijos nuotaikas: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaip-padeti-ukrainoje-regi-lietuvos-valdantieji-v-tomasevskio-r-pakso-ir-v-uspaskicho-poziuris.d?id=64195314
    Kaip padėtį Ukrainoje regi Lietuvos valdantieji: V. Tomaševskio, R. Pakso ir V. Uspaskicho požiūris

    Ukrainos sostinės Kijevo centre vykę neramumai, valdžios pasikeitimas, prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprukimas į Rusiją ir Rusijos įgyvendinta Krymo okupacija sulaukė itin didelio susidomėjimo Lietuvoje ir visame pasaulyje, tačiau valdančiosios Lietuvos politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, apie iki šiol tylėjo.

    6.1 2014-03-05 13:08
    Donatas Šimelis: Rolandas Paulauskas apie Ukrainą - tai ne mūsų karas. Sako reikia paklausyti bent nuo 40min. :) http://www.youtube.com/watch?v=M0uimGYG6Ak
    Apie Ukaraina

    Gruzija ir Moldova 2013 lapkričio mėn. 29 d Vilniuje parafavo asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES. O štai Ukrainos, turinčios didžiausią rinką ir derlingiausias žemes, prezidentas Viktoras Janukovyčius tai padaryti atsisakė.

    6.2 2014-03-05 13:10
    Donatas Šimelis: Dar va Paulauskas sako, kad čia JAV naudingas visas šitas chaosas: https://www.youtube.com/watch?v=hpDE_2Wvdg8
    Rolandas Paulauskas - Kam naudingas chaosas Ukrainoje?

    Ištrauka iš susitikimo su Rolandu Paulausku Šiauliuose (2014-03-02).

    6.3 2014-03-05 13:16
    Jūratė M. rašo apie sprendimą Nr.6 :
    Palaikau Bronių Ropę, nes jis nekalba tuščiai, mąsto logiškai, ūkiškai sugeba tvarkytis savo savivaldoje, vadinasi sugebės ir valstybėje, pasiūlė daugybę novatoriškų sprendimų ir juos įgyvendino, kurie atnešė realios naudos jo savivaldybės žmonėms, turi pasiūlyti konkrečią tolesnio Lietuvos vystymo programą, yra neparsidavęs Briuseliui ir suinteresuotas ginti Lietuvos interesus, suvokia dabartinio diplomatinio neįgalumo ir nesugebėjimo tinkamai kalbėtis pasekmes santykiuose su kaimyninėmis valst...ybėmis, palaiko lietuvių vertybinį pamatą. Daugiau
    5. 2014-02-25 11:01
    Jūratė M.: Jei Broniui Ropei reiktų mano palaikymo, renkant tuos 20000 parašų, kad praeitų privalomą barjerą, tik duokit žinoti, kur pasirašyti. Dar ir kelis draugus atsivesčiau.
    5.1 2014-02-25 11:07
    Donatas Šimelis: Palaikyti kandidatus galima adresu https://aikis.vrk.lt
    Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

    © 2006 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

    5.2 2014-02-25 11:09
    Bronis Ropė: Jūrate, ačiū. Parašų lapą galite pasiimti artimiausiame LVŽS skyriuje: http://www.lvls.lt/lt/index.php?option=com_content&view=article&id=48&Itemid=12#.UxFB-sGG_ww. Jei paskleisite elektroninio pasirašymo galimybę, irgi bus pagalba. Tiesiogiai su štabu galite bendrauti ir per FB puslapį: http://www.lvls.lt/lt/index.php?option=com_content&view=article&id=48&Itemid=12#.UxFB-sGG_ww...a> Daugiau
    LVŽS skyriai

    Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - LVŽS

    5.3 2014-03-01 04:13
    Tai jau įregistruotų kandidatų sąrašas? 3 numerio trūksta.
    2. 2014-02-19 12:08
    Irmantas Dinapas: Taip čia visi įregistruoti kandidatai tačiau įvedant vieną sudubliavau, teko ištrinti, o sistema eiliškumo nepakeitė, išviso jų šiuo metu yra 12;)
    2.1 2014-02-19 12:22
    Į viršų
    Laiškas išsiųstas
    Jūsų el. paštas
    Antraštė
    Žinutė

    Norėdami palaikyti šią iniciatyvą, turėsite patvirtinti savo tapatybę (mob.) el. parašu arba bankiniu prisijungimu.

    Siūlome Jums 10 nemokamų tapatybės patvirtinimo būdų, jeigu tarp jų visgi nėra Jums tinkamo, kviečiame įsigyti mob. el. parašą - dalis mobiliųjų operatorių tai leidžia padaryti nemokamai, arba atsidaryti sąskaita viename iš nemokamą tapatybės patvirtinimą mums suteikusių bankų.

    Ar sutinkate su tokiomis pasirašymo sąlygomis?

    Norėdami pasirašyti iniciatyvas bei naudotis visomis kitomis Lietuva 2.0 galimybėmis, turite patvirtinti savo tapatybę. Tai galima padaryti šiais būdais:

    Reikalinga mob. el. parašo sutartis ir speciali SIM kortelė su integruotu sertifikatu. Jei dar neturite mob. el. parašo, kviečiame jį įsigyti - dalis mobiliųjų operatorių leidžia tai padaryti nemokamai.

    Reikalinga tapatybės kortelė su integruotu sertifikatu (išduota ne anksčiau kaip 2009 m.) ir kortelės skaitytuvas (plačiau) arba kvalifikuotas mob. el. parašas.

    Jei neturite sąskaitos šiuose bankuose, galite ją atsidaryti nemokamai.

    Su šiais bankais nemokamo būdo, deja, nepavyko rasti - tapatybę patvirtinti galima tik pagal gauto pervedimo duomenis, tačiau tokiu būdu Jūs gausite Rėmėjo statusą ir savo parama prisidėsite prie mūsų veiklos.

    Jūsų duomenys gali būti perduoti VRK ir kitoms atsakingoms LR institucijoms. Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
    Esate šių bankų klientas? Nordea Medicinos