Rengti vietos ir šalies balsavimus, rinkimus ir referendumus reguliariai kiekvienais metais per žinomiausias nepriklausomybės šventes vasario 16 ir kovo 11. Šiuo sprendimu būtų pasiekti tokie pokyčiai:

1) Vienmandatėse - žymiai stipresnis ar net revoliucioningas grįžtamasis ryšys tarp rinkėjo ir Seimo nario - reikėtų susitarti dėl konkrečios formulės, kad "teisingas" žmogus išbūtų Seime ilgiau, o "neteisingas" būtų savireguliacijos būdų pašalintas po savo pažadų nevykdymo arba kokio kito neteisingo elgesio. Pvz Balsuojama kiekvienais metais už sarašą kandidatų, kaip ir dabar išrenkami Seimo nariai, tačiau po metų vėl balsuojama ir jeigu išrinkti nariai surenka mažiau nei 35% (na tarkim pradžioje vardan stabilumo, galima moksliškai patikslinti šiuos skaičius) arba naujas kandidatas surenka daugiau nei 65%, tai Seimo narys pakeičiamas. Jeigu nepakeičiamas, tai kiekvienais metais šios ribos keičiasi atatinkamai 40% ir 60%, trečiais metais 45% ir 55%, ketvirtais - 50%50% ir t.t. Tokia tvarka priverstų politikus nuolatos bendrauti su rinkėjais ir jiems įtikti, ir jei tik rinkėjai pamatytų blogą išriinktąjį, jie galėtų arba balsuoti daugiau už naujus narius arba nebalsuoti už esamą narį ir įvyktų pokytis.. Už kiekvienus neišrinktus metus kiekvienam nariui šis procentas kristų po 5% taip vėl natūraliai palengvinantis "grįžimą į valdžią" natūralia dinamika po vienerių ar daugiau metų.

2) Daugiamandatėse - tas pats, pritaikyti tokius pat koeficientus..

3) Savivaldybėse, seniūnijose ir seniūnaitijose..

4) Per vasario 16 skelbiant pagrindinius rinkimus, ir kovo 11 - jei reikia pakartotinius, reikštų, kad tiek pačios šventės būtų žymiai prasmingesnės, tiek dalyvaujančių žmonių būtų žymiai daugiau ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje, kadangi praktika rodo, kad žmonės gausiai dalyvauja šiose šventėse, bet ne rinkimuose. Žmonės lengviau rastų laiko ateiti į rinkimus ir taip pats pasilinksminti demokratijos/laisvės proga.

5) Reguliarumas leistų sumažinti kaštus, nes kasmetiniai rinkimai leistų nusistovėti tvarkai, nereiktų kaskart "nuo nulio" kurti rinkimų komisijas ir pan.

6) Tuo pačiu kaskart būtų lengviau rengti referendumus apsisprendžiant svarbiausiais tų metų klausimais, taip kaip nurodyta konstitucijoje. T.y. būtų galima apsispręsti dėl to kas svarbiausia Lietuviams, kokios problemos, ar pvz reiktų daugiau skirti dėmesio karui keliuose ar karui su savižudybėmis, ar statyti branduolinę elektrinę, įteisinti homoseksualias šeimas ir pan. Į referendumus turėtų pakliūti to meto svarbiausi klausimai, siūlymai turėtų ateiti tiek tiesiogiai iš piliečių surinkus reikiamą skaičių balsų, tiek iš Seimo ar kitų svarbių institucijų, keliančius ilgalaikius uždavinius ir pan.

7) Referendumai, kaip ir rinkimai būtų visų lygių - nacionaliniai, apskričių, rajonų, seniūnijų ir seniūnaitijų.

8) Kadangi rinkimai būtų žymiai dažniau ir šventinėmis dienomis ir kasmet žinomi, būtų daug sunkiau priekaištauti, kad neišėjo suplanuoti ar reikėjo dirbti ar pan. O jei vienais metais ir neišeitų, tai kitų rinkimų ilgai laukti nereikėtų.

9) Prezidento rinkimai galėtų išlikti tokie patys iki kol paaiškės šių pertvarkų rezultatai.

10) Šie pokyčiai tikriausiai geriausiai atspindėtų žmonių didžiausią lūkestį - kad išrinktieji ir piliečiai turėtų glaudesnį grįžtąmąjį ryšį tiek geruose tiek bloguose darbuose.

11) Kintančios ribos(šiuo atveju procentinis barjeras) yra artimiausios realiam gyvenimui(kaip ir gauso pasiskirstymas valstybiniuose brandos egzaminuose), jei teisingai nustatytos, jos užtikrina tiek gerą rezultatą, tiek stabilumą tiek natūralius, bet kokybiškus pokyčius, neleidžiant "vandeniui užsistovėti".

12) Kolektyvinė žmonių atmintis nėra didelė, gyvenimas sparčiai greitėja, todėl vieneri metai ko gero yra neblogas laiko tarpas žmonių darbams įvertinti, nes mažiau būtų per greitai, o daugiau būtų informacijos perteklius.

Kartu su šiuo įstatymo siūlymų taip pat turėtų sekti kiti padedantys motyvuoti tkrają demokratiją, t.y., kad piliečiams atstovautų jų tikrasis atstovas, pvz labai aktualu išeivijai. Taip pat referendumo iniciatyvai turėtų užtekti tarkim 35tūkst parašų - lyginant, kad  8mln. gyv. turinčių Šveicarijoje reikia 100tūkst.

Taip pat siūlyčiau plačiau naudoti santykinius skaičius atlygiams ir kitiems rodikliems susieti. Pvz. jeigu tikimės, kad seimo nariai bus protingesni už likusius 90% žmonių, tai projektuojant/modeliuojant/skatinant jiems turėtume ir mokėti tokią algą, t.y. pagal darbo rinkos tyrimus, nustatyti, kad jie gautų ne mažesnę algą negu gauna 10% turtingiausių Lietuvos žmonių. Tai paskatintų protingesnius žmones nebijoti "purvino" seimo ir dirbti kaip normalų darbą, tikintis sąžiningo ir teisingo atlygio. Taip pat seimo nariai žinotų, kad jeigu kils bendros Lietuvių pajamos, automatiškai kils ir jų alga.

2013 Vasario 8 duomenimis "Seime plušantiems 138 parlamentarams, Valstybės tarnybos departamento duomenimis, talkina 534 padėjėjai-sekretoriai."

Dabartiniai seimo narių atlygiai 5000lt(2013metais, apytiksliai, į rankas) nėra joks paskatas Lietuvoje siekti inovacijų, būti veiklesniems nei daugelis kompiuteristų dirbančių Lietuvoje ir gaunančių panašias algas ar juolab vietoj darbo tautai, pabėgusių į užsienį eilinių darbininkų atlygiai. Algos nepriklausomoje Lietuvoje yra vienas svarbiausių faktorių skatinant imtis šio svarbaus darbo - būti seimo nariu. Turint galvoje, kad Lietuvai reikalingas našumo didinimas, reikštų, kad reikia mažinti seimo narių skaičių, o iš sutaupytų pinigų pakelti algas. Mano siūlymų reiktu perpus mažinti seimo narių skaičių ir trigubai pakelti seimo nario algas. Iki 15tūkst į rankas. Tai vistiek būtų tris kart mažiau nei gauna europarlamentarai - citata iš interneto laikraščio alfa:

""Šiuo metu europarlamentaro alga yra tokia pati kaip ir Lietuvos Seimo nario alga – 9215 litų (su mokesčiais, ant popieriaus), tačiau kitaip nei lietuviams parlamentarams, EP nariams priklauso nemaži priedai: dienpinigiai už darbą plenarinėse sesijose ir komitetų posėdžiuose, kelionpinigiai, biuro išlaikymo išlaidos ir pan. Įvairiais skaičiavimais, atsižvelgiant į darbo apimtį bei keliones, europarlamentaras į rankas gauna apie 45–50 tūkst. litų."

Be abejonės Europos parlamento rinkimai rodo, kad ten neišrenkami kažkokie patys protingiausi, na gal apart keleto.. Tačiau EP rinkimai yra pakankamai maži, kad išjudintų potencialą kuris manau yra Lietuvoje. Laikas parodė kad ir gimstamumą Lietuvoje galima padidinti ir saulės energijos bumą sukelti jei tik pinigų įdedama. O kodėl nesukėlus politikos bumą tarp galvotų vyrų? Juk gyvenam kapitalo laikais..? Iškarto korupcijos gal ir neišnaikinsime, bent jau dalis gabių jaunuolių galės galvoti apie karjerą seime, o ne emigraciją. Vakarų šalių patirtis rodo, kai gauni daugiau švarių pinigų, tai yra motyvaciją labiau galvot ir brangint darbą.

2012 rinkimuose kandidatus į antrą turą vienmandatėse nulėmė vidutiniškai ir apytiksliai 46.35% galiojusių biuletenių. Tai reiškia, kad iš balsavusiųjų mažuma nusprendė už ką dauguma turės balsuoti antrame ture. Šiai problemai spręsti pasaulyje naudojama "Alternative Vote" mechanizmas, kai vienmandatėje yra reitinguojami kandidatai ir jų išrinkimas vyksta panašiai kaip Lietuvoje stojant į universitetus.

Demokratija ne tada, kai kiekvienas gali balsuoti už ką nori. Demokratija bus tik tada, kai svarbiausi valstybėje priimami sprendimai atitinka rinkėjų daugumos valią.

Jeigu šiuos pokyčius galėtume vadinti tobuliausiais-revoliucioningais, po kurių visi kiti siūlymai ir pokyčiai jau būtų daug lengviau pasiekiami, tuomet suburkime šito įgyvendinimui pačią stipriausia komandą ir sudėkime visas jėgas.